P. Osauskas – apie patirtį Islandijoje ir 13 įvarčių per rungtynes

P. Osauskas – apie patirtį Islandijoje ir 13 įvarčių per rungtynes

Jonavietis Paulius Osauskas šiemet po kelerių metų pertraukos vėl atstovauja savo gimtojo miesto komandai.

25–erių futbolininkas LFF I lygos pirmenybėse per 14 turų kol kas yra pelnęs 6 įvarčius. Vienas jų nulėmė „Jonavos“ pergalę prieš buvusią P. Osausko komandą „Vilniaus Vytį“. Joje jonavietis žaidė 2016–2017 metais.

Vėliau P. Osauskas karjerą tęsė egzotiškoje Islandijoje, o šių metų pradžioje grįžo į „Jonavą“.

„Po etapo Islandijoje nusprendžiau grįžti namo. Kaip tik sulaukiau ir Jonavos klubo pasiūlymo. Tad dabar čia toliau laimingai gyvename su žmona“, – teigė futbolininkas.

– Pauliau, pusantrų metų žaidei Islandijos Stikishoulmuro „Snæfell“ komandoje, kurioje buvo ir daugiau jonaviečių – Almantas Vansevičius, Marius Ganusauskas, Julius Aleksandravičius. Kaip ten patekai?

– Be mūsų, dar buvo Eivinas Zagurskas, Mykolas Krasnovskis, Marius Šalkauskas. Taigi, turėdama tiek lietuvių, ta komanda buvo labai smagi. Pirmasis į „Snæfell“ nuvyko M. Krasnovskis. Pabuvo ten porą mėnesių, apsiprato ir pakvietė mus. Taip ir susirinko būrys tautiečių. Kartu ir žaidėme, ir dirbome. Klubas mums rado gyvenamąjį plotą ir apmokėjo jo nuomą, o be futbolo, tuo pačiu dirbome fabrike.

– Kokiame futbolo lygyje žaidėte?

– Tai buvo Islandijos ketvirta lyga. Neskamba įspūdingai, tačiau lygis tikrai nebuvo žemas. Mano įsitikinimu, „Snæfell“ sugebėtų įveikti mūsų I lygos apatinės lentelės dalies komandas. O Islandijos aukščiausia lyga, manau, stipresnė už mūsų A lygą.

– Žaidėte Islandijoje tuomet, kai šios šalies rinktinė debiutavo pasaulio čempionate. Jautėsi išskirtinis futbolo bumas?

– Tikrai taip. Nors islandai visuomet mėgo rankinį, futbolas ten be galo populiarus. Dar prieš pasaulio čempionatą visur buvo kabinama su turnyru susijusi atributika, jautėsi visuotinis ažiotažas. Kai islandai žaidė su Argentina, su vietiniais tas rungtynes stebėjome bare. Rungtynės baigėsi lygiosiomis ir jie kraustėsi iš proto.

– Kokia Islandijos futbolininkų darbo etika, mentalitetas?

– Mums nepatiko „Snæfell“ vadovų sprendimas apmokestinti žiūrovams patekimą į stadioną. Sakėme, kad žaidžiant tokiame lygyje turėtume sirgalius į rungtynes įleisti nemokamai, kad jų ateitų daugiau. Tačiau klubas iš to norėjo išspausti bent menkiausią finansinę naudą.

Dar pastebėjau, kad su islandais nelengva susikalbėti. Jie lėtesni ir ramesni net už lietuvius bei mažiau emocingi. O futbolo lygis ten nuolat kyla. Visos komandos turi savo stadionus ir treniruočių aikštes.

– Palikęs „Vilniaus Vytį“, galėjai atsidurti ne Islandijoje, bet pietuose – Kipre.

– Taip, buvau nuvykęs į Kipro antros ir trečios lygos komandų peržiūras. Tačiau nesutarėme dėl sutarties detalių – manęs netenkino jų pasiūlytos finansinės sąlygos.

– Ar dar galvoji apie legionieriaus karjerą?

– Jei atsirastų patrauklus pasiūlymas – kodėl gi ne? Tame pačiame Kipre būtų įdomu save išmėginti. Turėjau pasiūlymų likti ir Islandijoje, bet save ten išbandžiau ir nutariau grįžti į Jonavą.

– Esi žinomas dėl unikalaus rekordo Lietuvos studentų lygoje. Prieš trejus metus MRU sutriuškino VDU komandą 14:1 o pats pelnei net 13 įvarčių. Kaip tai įmanoma?

– (Juokiasi) Buvo toks atvejis. Prieš paskutinio turo rungtynes rezultatyviausio žaidėjo įskaitoje nuo pirmosios vietos atsilikau 10 įvarčių skirtumu. VDU ir taip buvo turnyro autsaiderė, o į tas rungtynes atvyko ne stipriausios sudėties. Pusiau juokais, pusiau rimtai pasvarstėme, kad reikėtų pasistengti dėl manęs. Kažkas iš komandos narių pasakė: „Padarykime tai“.

– Ir padarėte?

– Nuo rungtynių pradžios ėmė gerai sektis. Gana greitai įmušiau 5 įvarčius, tada visa MRU komanda pradėjo žaisti „ant manęs“. Sulaukdavau daug perdavimų, eidavau realizuoti 11 m baudinių. Galiausiai įmušiau 13 įvarčių ir tapau rezultatyviausiu lygoje. Nepamenu VDU atstovų reakcijos, bet žinau, kad jie pasveikino su šiuo pasiekimu.

– Tačiau sugrįžus į „Vilniaus Vyčio“ treniruotę ne visi tuo patikėjo?

– Visi galvojo, kad juokauju. Kai treneriui Algimantui Liubinskui papasakojau, jis apskritai nesuprato, ką aš kalbu. Tik kai pamatė statistiką ir straipsnį viename portale, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tuo patikėti (šypsosi).

***

Autorius – Vilmantas Remeika

Nuotrauka – Arvydas Šimulis